Medus
Kaledini medu vel sildau tarp pirstu
Kaip gimstanti vaika, kaip tvinksincia rasa
Kad melynas paukstis akis man apristu
Ir leistu per sningancias pievas – vel basa.
Kad zodziai, kuriu negaliu dar sakyti
Lyg bundantis varpas man gyslose gaustu,
Kad plunksnom man juos veide israsytu,
Kad viska suprates, priglaustum.
Ir nieko neklaustum.
Be pavadinimo
Zaliom pedutemis tapsnoja,
Tyliukais sliauzia per lapus
Priglaust i vesia zole kojas
Pavarges metinis lietus….
Sielos namai 