Meilėsmalė

Krentu, krentu, be perstojo krentu
Vietoj širdies – bala raudona be krantų
Kirviu, kardu plėšiu tave laukan, kertu,
Bet vis ataugi vėl lyg galvos slibinų piktų…

Kraujuoti pirštai pinas tarp šapų.
Išplėštą, gyvą dar tave laikau, supu.
Tas kvapas svylančios mėsos… Klaiku.
Kaip Svynis Todas bandeles kepu.

Suvalgiau, surijau, beliko tvaikas,
Bet vėl gimsti kasdien man įsčiose lyg vaikas,
Ir vėl tavo rankutės man už kaklo laikos,
Vėl žvelgiam į akis viena kitai. Sustoja laikas.

Žinau – gaji esi, nes manimi pavirtus,
Išgėrei galią mano, gyvastį ir burtus,
Bet liko tai, ko nesuėdė gėla –
Į priekį žengia pergalingai mano siela…