Sielos namų videoteka

Aurelija Kriščiūnaitė

„Youtube“ ir kitose video įrašų talpyklose yra tūkstančių tūkstančiai įdomios informacijos failų, meninių bei dokumentinių filmų. Kinematografijos sritis per paskutinius kelis dešimtmečius taip pasistūmėjo, kad šiais laikais beveik kasdien gimsta po naują filmą, serialą ar televizijos laidą. Tokioje gausoje, ieškant vertingų, mūsų sąmonę, mąstymą praturtinančių, asmeninį ir dvasinį augimą skatinančių dalykų, į kurių žiūrėjimą apsimoka investuoti savo laiką, labai lengva pasiklysti. Todėl noriu su jumis pasidalinti pirminiu Sielos namų rekomenduojamų video įrašų ir filmų sąrašu. Kaip bebūtų gaila, didžioji dalis vertingiausių filmų viešai pasiekiama yra tik anglų ar rusų kalbomis, tačiau, niekam ne paslaptis, kad daugelį iš jų galima parsisiųsti iš įvairių svetainių ir su lietuvišku vertimu…

Kadangi keli ar keliasdešimt žmonių gali surasti ir gyvenime susidurti su daug didesniu naudingos informacijos kiekiu nei vienas žmogus, todėl noriu jūsų paprašyti pasidalinti Sielos namų bloge ir savo nuomone bei nuorodomis su vertingais filmais ar video įrašais, kurie padarė įtaką jūsų mąstymui ir asmeniniam augimui. Visi jums būsime už tai dėkingi.

Meditacija “Gyvybės medis“

Aurelija Kriščiūnaitė

Šį kartą jūsų dėmesiui – nesunki, įkvepianti, ypatingai naudinga meditacija “Gyvybės medis“, kurios įvairios atmainos yra itin populiarios visame pasaulyje. Noriu su jumis pasidalinti mano pačios sukurta ir įgarsinta versija.

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Truputis poezijos prie kavos

Aurelija Kriščiūnaitė

Kol kuriami nauji “Sielos namų“ straipsniai ir kita medžiaga, siūlau atsikvėpti tarp darbų ir paskaityti prie kavos ar arbatos keleta mano gerokai senesnių eilėraščių. Tai buvo laikas, kai poezijos mano gyvenime buvo labai daug. Tuomet Pegasą staiga gaudydavau ant servetėlių kavinėse, autobuse, parke ant suoliuko ar nuobodžiose paskaitose, verčiant kitų poetų kūrinius į lietuvių kalbą, o kartais – tiesiog skaitant arba klausantis kitų rašytojų eilėraščių įvairiuose renginiuose. Rimuoti tuo metu buvo tiesiog nelabai madinga, todėl daugiausia gimdavo baltos eilės.  Jūsų dėmesiui įdedu pirmąją dalį. Antroji bus vėlesniuose įrašuose.

Skanios kavos ir poezijos. 🙂

Apie meditacijas ir ne tik

Aurelija Kriščiūnaitė

Kas yra „Zahiras“ ir kodėl jis mums neleidžia ramiai gyventi bei būti visiškai laimingiems?

Prieš pereidami prie praktinės meditacijų dalies, sustokime ties keliom mintim, kurios gali padėti suprasti, kodėl toji praktinė meditacijų dalis yra svarbi ir kodėl ją verta ne tik perskaityti, bet ir rimčiau susidomėti.

Ar pastebėjote, kaip visuomet skubančiame mūsų pasaulyje retai tepagauname save nieko neveikiant – tiesiog sėdint ir žiūrint į vieną tašką? Ir net tada, kai užfiksuojame šią sąlyginės ramybės akimirką, dažniausiai vietoj palaimingos tylos mūsų galvoje vyksta labai intensyvus dūzgimas – mąstymas, svarstymas, svajojimas. Būtent į jį nugrimzdę tarsi kažkur išplasnojam, bet… vos pagavę save išskridusį ar išskridusią, skubam vėl grįžti į sąmoningą būseną, kupiną nesibaigiančio triukšmo. Visų pirma tai niekuomet nenutylančios transporto priemonės, įvairūs mechanizmai, žmonių keliami garsai – visa tai, ko jau sąmoningai nebegirdime. Nemažesnį, dažniausiai net nesuvokiamą triukšmą kuria mūsų pačių nesibaigianti minčių tirada, nuo kurios pailsime nebent palaimingai užmigę…

Vis bėgame, vis skubame ir sakome, kad mums patinka tas ritmas, ypač, jei darbai ir reikalai klostosi sėkmingai, bet net ir greičiausiai bei lengviausiai „bėgantys“ bent jau sau patiems viduje prisipažįsta, kad yra pasiilgę visiškos dvasinės ramybės ir pilnatvės pojūčio.