Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Standartinis

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Įsiklausykite į savo vidinį balsą ir jis jums pasakys, kad tame „aš“ yra ne vien tai, kas matoma akimis. Mūsų fizinis kūnas tėra viena iš sudėtinių mūsų „aš“ dalių ir mūsų tikėjimas ar netikėjimas tuo šito fakto nekeičia. Iš tiesų turime ne vieną, o net septynis kūnus (fizinį,kuris vienintelis yra realiai matomas kiekvienam, o taip pat idealiame variante dar net šešis skirtingo išsivystymo lygio kūnus – eterinį, astralinį, mentalinį, dvasinį, kosminį ir bekūnį, atsakingus už žmogaus pojūčius, emocijas, minčių pasaulį, sąmonę ir sielą).

Tam, kad gilintis į save pradžioje būtų paprasčiau, užtenka tiesiog suvokti paprastą faktą – mūsų fizinis kūnas tėra indas kitoms sudėtinėms dalims talpinti ir realizuoti. Supaprastintoje versijoje kitos dvi didelės jo dalys yra proto ir emocijų pasaulis bei siela. Todėl pažinti save – tai visų pirma suvokti save kaip nedalomą kūno, proto ir emocijų bei sielos visumą.

Kaip bebūtų gaila, tokia savęs suvokimo samprata mūsų ausis ir akis, o labiausiai vidinio balso burną plastelinu užsiklijavusioje visuomenėje laikoma ne šiaip keistenybe, o dargi visiškais paistalais. Dabartinės žmonių civilizacijos nutolimas nuo dvasinių vertybių yra akivaizdus vien jau pasigilinus į tai, kaip tradicinėje visuomenėje įprasta suprasti terminą „aš“ ir „žmogus“. Bet kurioje kalboje savęs suvokimas per asmeninius įvardžius („aš“,“manęs“) yra visiškai ir šimtu procentu apsiribojantis vien tik mumis kaip fiziniu kūnu. Tai yra, kai sakome „AŠ ALKANAS“, arba „MAN ŠALTA“, visuomet turime omenyje save kaip fizinį kūną. Sakydami šią frazę neturime omeny sielos ar to, kad ji jaučiasi blogai. Ar dažnai tenka girdėti frazę „Mano siela yra alkana ar šąla“? Ko gero – ne. O ji, mūsų siela, nepaisant to, ir alksta, ir šąla, ir be mūsų dėmesio liūdi. O labiausiai ji liūdi tuomet, kai jai žmogus nesuteikia galimybės jai vykdyti savo karminę misiją, tai yra tai, ko ji ir atėjo įsikūnydama į konkretų fizinį kūną į šią planetą.

Suvokę save kaip kūno, proto bei sielos visumą, idealiame variante veikiančią kaip darnus sudėtingas mechanizmas, galime pradėti analizuoti, pažindintis su kiekviena šių dalių atskirai.

Materialioji „aš“ dalis – mūsų fizinis kūnas ir jo pažinimo svarba

Mūsų kūnas yra ne tik mūsų veiklos, gyvenimo būdo, mitybos, bet ir emocijų, minčių bei patirtų traumų išraiška. Esame tai, ką apie save galvojame, tai, ką sau jaučiame, tai, kaip su savim elgiamės ir tai, ką valgome.

Mūsų kūne lyg veidrodyje aiškiai atsispindi ne tik visas suvalgytas nesveikas maistas, nemiegotos naktys, svaigalų vartojimas, ne tik kasdieninis patiriamas stresas ar negatyvios emocijos, bet ir mūsų meilė ar nemeilė sau, santykiai su tėvais, mokytojais ir netgi – svarbiausi išgyvenimai. Tarkim, nuo besąlyginės mamos meilės trūkumo ar nuolatinės kritikos vaiko išorės atžvilgiu šalia kitų emocinių reakcijų vystosi ir nemeilė savo kūnui, kuri gali pasireikšti kaip nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda, o taip pat polinkis į apkūnumą ir pastovus noras vis labiau liesėti. Toks žmogus – kad ir kiek besvertų, kad ir kaip beatrodytų – niekada nesijaučia pats sau pakankamai gražus tol, kol iš motinos nepradeda gauti nuolatinių besąlyginės meilės įrodymų (“myliu tave tokį, koks esi” arba “esi pats nuostabiausias toks, koks esi”).

Natūralų kūno liesumą ar apkūnumą, raumenų tonusą ar stovėseną lemia ne tik genai, vartojamas maistas, fizinė veikla ar gyvenimo būdas, bet ir mūsų sąmoningai, o dar dažniau – nesąmoningai patirtos psichologinės traumos. Pavyzdžiui, tie vaikai, kurių tėvai laukdamiesi nenorėjo, laukė gimstant kitos lyties arba tiesiog kokiais nors veiksmais parodė jiems, kad jie yra nesvarbūs, gali jaustis atstumti ir užsidėti uždaro žmogaus kaukę, kuri jį saugo nuo bet kokio prisirišimo ir galimo atstūmimo ateityje. O tie vaikai, kurių tėvai skyrė jiems per mažai dėmesio arba negalėjo skirti daugiau laiko dėl naujai gimusio vaikelio, pasijunta palikti ir užsideda “priklausomųjų” , “emocinių vampyrų” ar “aukos” kaukę, kurią gali dėvėti kartais arba nuolat.

Įvairioms emocinėms traumoms paslėpti skirtos fizines kaukės yra aiškiai matomos kaip išoriniai kūno pokyčiai – įkritęs pilvas, nulinkęs, tarsi naštos nepakeliantis stuburas, polinkis į apkūnumą, perdėtas liesumas, neproporcingai mažos ar didelės kūno dalys ir t.t.

Mūsų kūnas mums nuolat siunčia konkrečius negalavimų formoje slypinčius signalus, kuriuos dažnai suprantame neteisingai ir vietoje to, kad pasinaudotume siunčiama informacija, juos dargi ir slopiname, bandydami savo organizmą „išgydyti“, užkimšdami jį nuskausminančiais, raminančiais ir antidepresantais.

Visos mūsų ligos, negalavimai, netgi išorinės besikeičiančios kūno savybės yra tiesioginiai tam tikrų emocinių ir psichologinių sutrikimų, kuriuos būtina spręsti, indikatoriai. Pavyzdžiui, pirminiame lygyje, kai skauda galvą ar koją, tas skausmas gali būti visiškai nesusijęs nei su viena iš išvardintų kūno dalių, o antriniame – to skausmo priežastis gali būti iš viso ne fizinė. Tarkim, jei vaikas bijo ir labai nenori eiti į mokyklą, jam iš tikrųjų gali pakilti temperatūra ir pradėti perštėti gerklę. Tai paprastas gyvenimiška situacija. Rimtesniį emocinę ir fizinę mūsų kūno sąsają iliustruojantį pavyzdį rodo atlikti tyrimai, kurie patvirtina, jog vėžys yra neišsakytas nuoskaudas, pagiežą, neapykantą, apmaudą vienumoje ilgai kentėjusių žmonių liga (daugiau apie ligas ir jų metafizines piežastis kalbėsime kituose Sielos namų straipsniuose).

Tradicinis šiuolaikinės Vakarų medicinos metodas – gydyti tik akivaizdžiai matomas ligų pasėkmes (galvos skausmą, bėrimą, alerginę reakciją, astmą ir visas kitas) vietoje to, kad gydytumėm tų ligų tikrąsias, plika akim nematomas priežastis ir įsuka mus į užburtą ratą. Vienintelis būdas iš jo ištrūkti – skirti pakankamai laiko savo kūno ir jo siunčiamų signalų atpažinimui ir analizei, pašalinti priežastis, dėl kurios šie buvo siunčiami ir taip tapti ne tik fiziškai bei emociškai sveikesniu, bet ir laimingesniu. Ir čia labai puikiai gali padėti nuolatinis savo kūno „signalų“ stebėjimas bei jo išmokti padedančios rašytojos Lise Burboue ar kitos psichologės knygos, skirtos kūno ir sąsajos su mūsų vidiniu „aš“ pažinimui.


Mentalinių sugebėjimų, polinkių ir talentų pažinimas

Kita, nemažiau svarbi sudėtinė mūsų „aš“ dalis yra proto bei emocijų pasaulis. Jame atsiskleidžia ne tik mūsų charakteris, įpročiai, elgesio modeliai, bet ir santykių su aplinkiniais tipas, problemos bei jų sprendimo būdai. Štai kodėl jo pažinimas yra ne tik labai įdomus, bet ir labai naudingas tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, tiek ir bendroje socialinėje erdvėje. Suvokdami save kaip tam tikrą charakterio ar elgesio modelio tipą, pasigilinę į savo stipriąsias ir silpnasiąs savybes, pomėgius, galime lengviau tinkamai pasirinkti ne tik veiklos sritį, bet ir draugus, gyvenimo partnerį ar netgi gyvenąmą vietą.

Laimei šio mūsų „aš“ analizei visuomenėje skiriama gan nemažai laiko ir svarbos. Ko vertas vien vakarietiškas įprotis šalia asmeninių kirpėjų, vizažistų, odontologų, masažistų ir ginekologų turėti ir savo asmeninį psichologą… Nors Lietuvoje tokių tradicijų ir neturime, bet su psichologinėmis knygomis, išstatytomis knygynuose , įvairiais psichologiniais testais žurnaluose bei pasiūlymais dalyvauti asmeninio tobulėjimo ar savęs pažinimo renginiuose (seminaruose, kursuose, paskaitose), ko gero, teko susidurti kiekvienam. Ir tai yra ne tik labai pagirtina, bet ir labai džiugina.

Vienintelis dalykas, kurį belieka padaryti, norint iš tiesų pažinti savo proto ir emocijų pasaulį:

  • ne penkioms minutėms per kavos pertraukėlę, o visa galva pasinerti į tinkamos psichologinės savęs pažinimo bei tarpusavio santykių gerinimo literatūros skaitymą (vietoj romanų ir bulvarinių žurnalų),
  • dalyvavimą asmeninio tobulėjimo seminaruose, darbo grupėse ir kursuose,
  • pildyti ne „popsinius“ testus moterų žurnaluose ar specialiose testų knygutėse, bet skirti tam daugiau laiko ir pasidaryti rimtesnius, kartais netgi mokamus asmenybės tipus nustatančius testus. Labai informatyvūs ir įdomūs yra socionikos, t.y. mokslo apie asmenybės tipus testai (šie man patinka labiau nei išreklamuoti, bet ne visai tikslūs, klausimų pagrindu sudaryti testai svetainėje http://www.socionika.org), bene rimčiausias nemokamas ir netgi lietuviškai išverstas asmenybės tipo MBTI testas,  DISC testas, dar žinomas kaip “silva metodas“ (deja, nemokamai  pasiekiamas tik angliškai) ir kiti). Šie testai padeda ne tik geriau pažinti save, atpažinti kitiems tipas priklausančius žmones ir su jais palaikyti gražius santykius, pasirinkti tinkamiausią darbinės veiklos sritį, bet ir maksimaliai išnaudoti savo mentalines bei emocines stiprybes.

Siela – amžinoji „aš“ dalis ir kodėl taip gera su ja pažindintis

Daugiausia dėmesio ir laiko reikalaujantis pažinimo procesas , kuriam kartais neužtenka ir viso gyvenimo – tai mūsų amžinojo „aš“ pažinimas. Jis prasideda visų pirma nuo gilaus suvokimo apie tai, kad be fizinio kūno ir proto bei emocijų pasaulio, kuris dingsta mums numirus, mes visada turime nuostabią, švytinčią, dievišką ir amžiną dalį – savo sielą. Taip, fiziškai jos nematome, negirdime, negalime paliesti ar užuosti, bet, nepaisant to, ji yra dar tikresnė už trumpalaikį mūsų fizinį apvalkalą, kurį klysdami esame linkę vadinti „aš“.

Kaip bebūtų gaila, ne tik filmuose, bet ir tikrovėje dažnai tenka susidurti su žmonėm, kurie tik sulaukę gilios senatvės ar netgi gulėdami mirties patale, galų gale suvokia, kad iššvaistė visą savo gyvenimą netikroms vertybėms ir tikslams, kad niekuomet nesigilino ir nenorėjo suprasti, ko iš tiesų atėjo į šią planetą ir ką iš tiesų svarbaus jame turėjo nuveikti. Jie pripažįsta, kad visą gyvenimą vengė klausimų „kas aš esu?“, „koks mano gyvenimo tikslas?“ ir „kas su manim bus, kai aš numirsiu?“ tiesiog dėl to, kad nežinojo, kaip į juos atsakyti. Jiems buvo daug paprasčiau nesigilinti iš viso…

Ko gero visai kitaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei jie būtų suvokę, kad į šiuos klausimus gáli atsakyti tik mūsų vidinis amžinasis „aš“, įsikūnijęs šioje planetoje konkrečioje jos vietoje, konkrečiu laiku ir konkrečiu tikslu, turėdamas ne tik misiją, užduotis, bet ir stiprų vidinį tikėjimą, kad viskas pavyks. Ateiname į Žemę ne egzistuoti ar stumti laiko iki mirties, svarbiausia siekdami susikurti kuo geresnę materialinę gerovę ir socialinį statusą. Ateiname ne vien tam, kad kurtumėm darnius santykius su aplinkiniais. Gimstame kaip įsikūnijusios sielos, kurios čia kas kartą grįžta mokytis, augti, tobulėti.

Negaliu aprašyti džiaugsmo, kurį dvasinių praktikų metu patyriau pirmą kartą giliai suvokusi, ar netgi sakyčiau „pajutusi“, kad manasis „aš“ ties kūnu ir protu bei emocijom toli gražu nesibaigia… Tai nežemiška, neapsakomo saugumo ir ramybės jausmais dvelkianti patirtis, kurią gali išgyventi kiekvienas, dirbantis su savimi. Nemažesnę laimę kėlė ir tolimesnė pažintis bei gilinimasis į tai, ko atėjau į šią planetą, kokius talentus, stiprybes, silpnybes bei karmines skolas atsinešiau, kokia mano misiją, užduotis, kuo būdama ir ką konkrečiai darydama ne tik pasijusiu iš tiesų laiminga, bet ir patenkinsiu vidinį sielos norą. Šios žinios, nuolatos stiprinamos vidinės intuicijos ir toliau mane veda mano širdies keliu, kuriame kiekviena diena, akimirka ir detalė yra prasminga ir kelianti ramų savirealizacijos džiaugsmą.

Kelių, kurie veda į mūsų amžinojo „aš“ suvokimą, pažinimą, o vėliau ir jo atėjimo misijos, talentų ir silpnybių analizę, yra daug, tačiau mano supratimu, labiausiai prieinami kiekvienam yra du:

  • dvasinės praktikos ir joga,
  • profesionalioji numerologija ir astrologija.

Pirmasis kelias – tai galimybė kantriai dirbant su savim beveik fiziškai „pajusti, prisiliesti, apkabinti“ savo sielą ir patirti jokiam euforiniam džiaugsmui neprilygstantį jausmą, kuriame ištirpsta viskas ir visa. Apie visapusišką dvasinių praktikų naudą jau rašiau kituose Sielos namų straipsniuose, todėl šį kartą apsiribosiu pasakydama tik tai, kad šis kelias yra daug labiau prieinamas kiekvienam nei yra visuotinai priimta manyti, nes dirbti su savimi gali visi, turintys noro ir randantys tam galimybių.

Su astrologija ir numerologija „popsiniame“ lygmenyje esame susidurę kiekvienas, tačiau retas kuris į šiuos mokslus ne tik žiūri be skepticizmo, bet ir sugeba gauti iš jų naudingos bei vertingos informacijos. Taip yra dėl labai paprastos priežasties. Dvasingesnių ir išmintingesnių civilizacijų laikas naudotos kaip pagrindinės patariamosios priemonės, vėlesniais mūsų civilizacijos laikais astrologija ir numerologija buvo nepelnytai nustumtos į užkulinius kaip „bobučių paistalų ir lengvatikių maustymo“ pseudomokslai. Daugumai, šiandieną susiduriančių tik su „popsine“, visiškai nerimta jų išraiška (banalūs, juoką keliantys dienos, savaitės ar mėnesio horoskopai zodiako ženklams, iškraipyta , paviršutiniška iformacija pripildytos numerologinės svetainės ir panašiai), toks požiūris ne tik išliko, bet ir sustiprėjo. Ir tai nieko nestebina.

Plačiąjai visuomenei iš astrologijos mokslo tėra pasiekiami padriki zodiako ženklų Saulės pozicijoje horoskopai, kai tuo tarpu kitų planetų pozicijų įtaka žmogui gali būti tokia pat stipri ar net stipresnė ir tai gali smarkiai keisti įprastinio horoskopo asmens charakteristiką (man tai asmeniškai paaiškino, kodėl mano zodiako ženklo pagal Saulę savybės man ganėtinai svetimos, o pagal mėnulį, kuris gimimo momentu, pasirodo, buvo itin stiprus – artimos). Labai didelę įtaką suvokiant savo misiją šiame gyvenime turi ir taip vadinami karminiai mėnulio mazgai konkrečiuose ženkluose bei daugybė kitų svarbių astrologinių aspektų, į kuriuos galimybę pasigilinti turime tik užsisakę asmeninį horoskopą pas profesionalų ir tikrai gerą astrologą.

Numerologijos žinios, skirtos masinei visuomenei ir sudėtos internetinėse svetainėse yra iš viso skurdžios. Trumpi, neaiškūs, padriki numerologiniai gyvenimo kelio ar likimo skaičiaus aprašymai, kuriuos galima ten rasti, yra net ne numerologijos ledkalnio viršūnė, o iš viso – ne ledkalnis. Pirmą kartą perskaičiusi ir įsigilinusi į man asmeniškai profesionaliai sudarytą numerologinę kosmogramą bei išsamią daugybės puslapių analizę, pasijaučiau tarsi iš naujo su savim susipažinusi. Tai buvo tarsi atsakymas į daugelį mane gyvenime persekiojusių klausimų, abejonių, tarsi patvirtinimas tam, ką man visuomet atkakliai priežindamasis išorinėms aplinkybėms tvirtino vidinis balsas. Būtent tos numerologinės analizės dėka įžengiau į savo širdies kelią, pradėjau vykdyti savo misiją, užsiimti ta veikla, kuri ir buvo man numatyta ir galų gale pradėjau jausti nuolatinį savirealizacinės laimės, saugumo bei ramybės džiaugsmą.

Taigi, noriu pasakyti, kad profesionaliai ir kokybiškai naudojami astrologiniai bei numerologiniai įrankiai gali būti ne tik labai įdomūs, bet ir ypatingai naudingi.

Taigi, apibendrinkime, kokie įrankiai padeda geriau pažinti ir sukurti save?

  • Nuolatinis žingeidumas ir plačios pažiūros

Būkite smalsūs, atviri, žingeidūs. Vietoje klausimo „o kam?“ klauskite „kodėl gi ne?“. Domėkitės, klauskite, įdėmiai klausykite, plėskite akiratį ir pažiūras – tai padės pažinti ne tik supantį pasaulį, bet ir save patį.

  • Tinkamos knygos

Grožinė literatūra yra įdomi ir padeda puikiai praleisti laiką, bet jei norite iš tiesų pažinti save – skaitykite ne „popsinę“ ir masinę literatūrą, bet psichologines, asmeninio tobulėjimo, dvasines ir ezoterines knygas. Su laiku, auginant žinių bagažą jos taps ne tik ne mažiau įdomios, bet ir pasitarnaus kaip begalinės išminties šaltinis.

  • Psichologiniai testai ir asmeninio tobulėjimo renginiai

Tiek testai, tiek rimtesni savęs pažinimo seminarai ar grupiniai kursai yra puiki priemonė ne tik pažinti save, bet ir geriau suvokti aplinkinius, palaikyti su jais sklandesnius ir malonesnius santykius, o taip pat – susipažinti su kitais žmonėms ir plėsti bendraminčių ratą.

  • Dvasinės praktikos ir joga

Tai vienintelis kelias į savo sielą, o taip pat – subtilus, pakylėjantis bei daugybę kitų naudingų dalykų suteikiantis įrankis.

  • Profesionali, o ne masinė astrologija ir numerologija

Bent trumpam atsiribokime nuo visuotinai pripažintos nuomonės, kad astrologija ir numerologija yra visiški paistalai, pasigilinkim į šias sritis rimčiau, profesionaliau (tam yra daugybė rimtų bei gerų knygų ir netgi specialių kursų), užsisakykim asmeninius horoskopus ir numerologines analizes ir jau tik tuomet patys susidarykim savo nuomonę.

Tikiu, kad visi išvardinti įrankiai padės jums, kaip ir man su laiku suprasti, kad pagaliau dabar iš tiesų žinote, ką norite daryti gyvenime. To nuoširdžiai jums ir linkiu.

Su meile,

Sielos namai

—————————————————————————————————————————————-

Jei jums patiko šis straipsnis, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą baneryje, esančiame dešiniame viršutiniame tinklaraščio kampe. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

2 responses »

  1. Va cia tai straipsnis!Kuo toliau,tuo labiau man patinka sitas tinklalapis!Labai aiskiai jauciasi,kad kalba Siela!Ir nereikia tada nei sensaciju,nei kazkokiu super mokslisku issireiskimu,nuo kuriu eilinis mirtingasis pasijunta menkutis,smulkutis ir visiskai nereiksmingas.
    Puiku,informatyvu,reikalinga.Labai aciu!

    • Monika, ačiū tau labai už gražius žodžius. 🙂 Iš tiesų rašydama straipsius tokiom temom stengiuosi daugiausia vadovautis ne protu, o vidiniu balsu, turinčiu sąsają su tuo, kas žino ir supranta daug daugiau… Džiaugiuosi, kad esi mano blogo skaitytoja. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s