Reinkarnacija arba Rodos, pažįstu tave visą gyvenimą

Aurelija Kriščiūnaitė

Kas yra reinkarnacija ir ar ji iš tiesų egzistuoja?

Kas atsitinka, kai mes paliekame savo fizinį kūną? Ar yra gyvenimas po gyvenimo, tai yra, gyvenimas po mirties? Koks yra tas pomirtinis pasaulis? Ar mūsų sielos pakartotinai sugrįžta į Žemę, įsikūnijusios į kitą fizinį pavidalą?

Šie ir daugelis kitų panašių ezoterinių klausimų domino ir tebedomina žmoniją jau ne vieną tūkstantį metų. Pomirtinio gyvenimo ir reinkarnacijos tema yra parašyta daugybė grožinių ir ezoterinių knygų, besiremiančių klinikinę mirtį išgyvenusių ar savo praeitus gyvenimus atsimenančių žmonių pasakojimais, tačiau, ko gero, pačios pirminės jos ištakos randamos religiniuose šaltiniuose ir postulatuose.

Būtent persikūnijimas yra vienas pagrindinių bene seniausių pasaulio religijų – budizmo ir hinduizmo – principų, teigiančių, kad po mirties žmogaus siela, pagal savo paties susikurtą karmą (priežasties ir jos  pasėkmės dėsnį) iš naujo atgimsta kitame kūne. Šio reiškinio aprašymai taip pat randami ir Antikinės Graikijos filosofų bei keltų raštuose.

Manoma, kad tikėjimas reinkarnacija nebuvo svetimas ir senosioms krikščionybės bei judaizmo religijoms, iš kurių raštų vėliau buvo sąmoningai pašalintas, siekiant didesnės masinės tikinčiųjų bendruomenės kontrolės.

Reinkarnacijos pavyzdžiai regresinėje hipnoterapijoje

Šiais laikais geriausiai reinkarnacijos, tai yra sielų persikūnijimo faktą patvirtina jau seniai iš metafizinės plotmės į mokslinį lygį peršokę tyrimai, hipnoterapeutų atliekami jau kelis dešimtmečius skirtingose pasaulio šalyse. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų persikūnijimo istorijos apie žmones, staiga prisiminusius savo praėjusius gyvenimus ir galinčius papasakoti smulkiausias detales apie tuometinę gyvenamąją vietą, šeimos narius ir nutikusius įvykius arba netgi taisyklingai kalbėti niekada negirdėta kalba, kuri kadaise buvo gimtoji, tebuvo vienetiniai abejotini pavyzdžiai. Šiais, naujausiųjų technologijų laikais, tokie „stebuklai“ įgavo daug didesnius mąstus.

Sielos namų videoteka

Aurelija Kriščiūnaitė

„Youtube“ ir kitose video įrašų talpyklose yra tūkstančių tūkstančiai įdomios informacijos failų, meninių bei dokumentinių filmų. Kinematografijos sritis per paskutinius kelis dešimtmečius taip pasistūmėjo, kad šiais laikais beveik kasdien gimsta po naują filmą, serialą ar televizijos laidą. Tokioje gausoje, ieškant vertingų, mūsų sąmonę, mąstymą praturtinančių, asmeninį ir dvasinį augimą skatinančių dalykų, į kurių žiūrėjimą apsimoka investuoti savo laiką, labai lengva pasiklysti. Todėl noriu su jumis pasidalinti pirminiu Sielos namų rekomenduojamų video įrašų ir filmų sąrašu. Kaip bebūtų gaila, didžioji dalis vertingiausių filmų viešai pasiekiama yra tik anglų ar rusų kalbomis, tačiau, niekam ne paslaptis, kad daugelį iš jų galima parsisiųsti iš įvairių svetainių ir su lietuvišku vertimu…

Kadangi keli ar keliasdešimt žmonių gali surasti ir gyvenime susidurti su daug didesniu naudingos informacijos kiekiu nei vienas žmogus, todėl noriu jūsų paprašyti pasidalinti Sielos namų bloge ir savo nuomone bei nuorodomis su vertingais filmais ar video įrašais, kurie padarė įtaką jūsų mąstymui ir asmeniniam augimui. Visi jums būsime už tai dėkingi.

Dvasinio tobulėjimo abėcėlė

Aurelija Kriščiūnaitė

                                              Kas yra dvasingumas, su kuo jį valgyti ir kodėl jį verta auginti?

Dvasingumo svarbu nemaišyti su religingumu, nes, mano supratimu, tai visiškai skirtingi dalykai. Dvasingiems žmonėms nėra svetimas tikėjimas ar tam tikra jo forma, bet jis visiškai nebūtinai privalo turėti kažkokią religinę išraišką ar būti ribojamas konkrečių religinių dogmų. Analogiškai yra ir su religingaisiais. Tarp jų yra labai aukštą dvasinį lygį pasiekusių žmonių, bet, kaip bebūtų gaila, yra ir nemažai tokių, kurie kasdien meldžiasi, sekmadieniais eina į mišias, pasninkauja ir galbūt netgi vykdo visus didžiuosius bažnytinius įsakymus, bet, nepaisant to, yra dvasios ubagai.

Taigi, vieniems dvasingumas asocijuojasi su jogos asanoje (tam tikroje pozoje) stovinčiu ir vien kosmine energija mintančiu jogu, kitiems – su visas savo jėgas, laiką ir energiją likimo nuskriaustiems aukojančiu vienuoliu, tretiems – su indigo ar “deimantinę sielą” turinčiais vaikais, jau atėjusiais į šį pasaulį su didele vidine išmintim. Visos šios formos yra vienokio ar kitokio dvasingumo išraiškos.

Sveiki atvykę!

Mieli mano blogo skaitytojai,
Šis asmeninio ir dvasinio tobulėjimo blogas – tai vienas iš man žinomų įrankių, kuriam padedant, noriu padalinti su jumis savo gyvenimo patirtimis, įžvalgomis, mintimis ir atradimais tiek kūrybinėje, tiek – dar svarbiau – dvasinėje erdvėje. Juk net ir domėdamiesi panašiais dalykais, esame tokie skirtingi ir turime visiškai skirtingas gyvenimo istorijas bei patirtis, esame mokęsi iš skirtingų knygų, situacijų bei mokytojų. Šio blogo įrašai, kūrybos darbai (tapyba, poezija ir dainos) ir pasakojimai yra mano augimo įrankiai ir pakeleiviai, kurie buvo ir tebėra begalo svarbūs ieškant kelio į save ir rakto nuo Visatos paslapčių. Galbūt kuri nors mano mintis, kūrinys ar išgyventa situacija įžiebs kibirkštėlę ir jūsų širdyje bei galvoje… Tuomet būsiu Visatai už tai labai dėkinga.
Kodėl blogą pavadinau “Sielos namai“?
Ar žinot tą žodžiais sunkiai nusakomą dvasinės ramybės ir harmonijos jausmą? Vieniems per jį norisi be priežasties verkti iš laimės, kiti – tiesiog visus įvykius ir supančius žmones staiga išvysta kaip tobulai prasmingas ir būtinas dėlionės detales, treti netenka kalbos dovanos ir tiesiog kuriam laikui nuskęsta visiškoj ramybėj…. Tai ne akimirka ir ne būsena, nes ji neturi apibrėžtų laiko rėmų. Šis jausmas (?) neturi garsų, bet tai ir nėra tyla, nes jame visuomet gali justi nenutylantį vienintelį tikrą Visatos pulsavimą. Ten, toje erdvėje sielai būti labai gera. Ten ji jaučiasi namuose. Rašau šį blogą ir dalinuosi patirtimis, linkėdama šį nuostabų jausmą patirti kiekvienam. Lai jūsų siela randa namus, kuriuose jai gera.

Aukime, mokykimės, tobulėkime ir dalinkimės dvasiniais atradimais kartu. Ačiū, kad esate su manimi.

Aš.