Aurelija Kriščiūnaitė
Kiekvienas meną suprantame ir įsivaizduojame savaip. Su asmeniniu skoniu nepasiginčysi. Vienam gražu, o kitam – ne. Bet kalbėdama apie kūrybą ir meną plačiąja prasme, visų pirma noriu atkreipti dėmesį ne į estetinę jo išraišką, kuri gali patiki arba nepatikti, bet apie informacinį, energetinį turinį, kurį jis neabejotinai savyje neša ir nuolatos nuo kūrėjo perduoda tiems, kas tos kūrybos vaisius vienaip ar kitaip „vartoja“.
Ir šioje vietoje matyt priklausau tam nedaugeliui, kuris pasisako už energetiškai atsakingą kūrybą. Ką turiu omeny?
Kiekvienas mūsų kasdien sukurtas daiktas ar substancija – žodžiai, kuriuos išsakome, poelgiai, darbai, maistas, kurį gaminame ir visa kita, turi energetinę vertę. Ypač ilgalaikę energetinę vertę turi mūsų rankomis ir protais sukurti daiktai, tai yra tai, į ką įdėjome itin daug pastangų, įkvėpimo, laiko ir … jausmų. Maistas, kurį gaminome sukąstais dantim, iš primestos pareigos ir pykdami už tai, kad turime jį ruošti arba tiesiog irzliai ir prastai nusiteikę, neabejotinai įgyja negatyvią mūsų jam nevalingai perduotą energiją, kurią valgytojai nežinodami suvartoja. Dar didesnę galią turi daiktai, kuriuos kažkieno sukurtus „vartojame“ – laikome, nešiojame, dėvime, vartome, grožimės – ilgą laiką. Kalbu apie įvairius meno kūrinius – muziką, knygas, visokiausius nupieštus, numegztus ar kitaip sukurptus darbus, rankomis pagamintus papuošalus, skulptūras, rūbus, batus, galanteriją ir kitus daiktus. Ar įsivaizduojate, kokį energetinį bagažą jums kaskart nešiojant užkrauna senόs, nelaimingos, viskuo visada nepatenkintos ir besiskundžančios, visus kritikuojančios močiutės numegztos kojinės?.. Būtent todėl ne tik kurti, bet ir rinktis šiuo metu itin populiarėjančius rankomis gamintus daiktus, reikėtų itin atsakingai.
Šalia jausminio ir mentalinio krūvio, priklausančio nuo to, ką jautėte ir mąstėte arba linkėjote kurdami, nereikia pamiršti dar ir energijos, kurią savyje neša tam tikros Tamsos meno vizualinės išraiškos formos. Pasakysiu paprasčiau. Išsiuvinėtos kaukolės, skeletai, nupiešti pakaruokliai, vaiduokliai ir klykiančios iš siaubo burnos, giltinių ir visokių kitokių monstrų skulptūros bei juos vaizduojantys papuošalai ar rūbai yra persismelkę mirties arba mažų mažiausia negatyvios energijos. Būtent todėl niekada nesižavėjau net ir pačiais genialiausiais Apokaliptinių ar tiesiog siaubingų, šlykščių, nemalonių vaizdų kupinais paveikslais, skulptūromis ir kitais kūriniais, kurie paskutinius keliasdešimt metų tapo ne tik itin populiarūs, bet netgi madingi. Pabandykite įsivaizduoti, kokią „smagią“ aurą sukursite kambaryje, pasikabinę kad ir labai spalvingą, techniškai tobulai atliktą paveikslą, vaizduojantį mūšio lauką su krūva lavonų, išverstomis žarnomis arba pragaro kančių ratus einančius žmones, siaubo ir skausmo iškreiptais veidais.
Tokį patį efektą turės ir demonų kaukės, monstriškos baisios skulptūros, indai ir papuošalai. Blogiausia tai, kad visi šie daiktai maloniai su mumis pasidalina savo energetiniu krūviu nesvarbu, ar tuo tikime, ar ne, ar jaučiame subtilius, galbūt ne iš karto pasireiškiančius atmosferos pokyčius ar jų visai nejaučiame. Tai vienareikšmiškai veikia.
Kita vertus, labai džiugu pastebėti, kad vis daugėja dvasingų, sąmoningų, pozityvią energiją skleidžiančių meninkų, kuriančių šviesius, teigiamai įkrautus paveikslus ir kitus meno kūrinius, kurie, be abejonės, ne tik nekenkia, bet ir gali gydyti. Taigi, pavyzdžiui, rankomis, o ne grubiomis techninėmis mašinomis sukurtas veido kremas natūralių aliejų pagrindu,“ įkrautas“ kartojant jauno ir skaistaus veido mantras arba atvirukai, vaizduojantys mandalas, angelus, laimingus žmones, vaikus bei harmoningą ryšį turi dvigubą dovaną, nes juos gera ne tik kurti, bet ir gauti bei naudoti.
Štai kodėl manau, kad kiekvienas kūrėjas – dailininkas, muzikantas, skulptorius, dizaineris ar kitos meno šakos atstovas – yra atsakingas už savo kūrinį ir tai, kokią energiją šis perduoda jo gavėjams. Sąmoningai skleisdami pozityvą ir teigiamos auros programas, mes ne tik pasidaliname tuo gėriu su kitais, bet ir susikuriame sau sveiką, gerą, meilės pripildytą aplinką, kurioje gera ne tik kurti, bet ir tiesiog gyventi. Vadinasi būti sąmoningam ir geram kūrėjui – apsimoka. 🙂
Na, o vartotojai patys turėtų pasirinkti, su kokiom formom nori dirbti, susidurti ir toliau su savimi nešiotis.
Su meile,
Sielos namai
—————————————————————————————————————————————-
Jei jums patiko šis straipsnis, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą baneryje, esančiame dešiniame viršutiniame tinklaraščio kampe. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!
Sielos namai 