Aurelija Kriščiūnaitė
Kol kuriami nauji “Sielos namų“ straipsniai ir kita medžiaga, siūlau atsikvėpti tarp darbų ir paskaityti prie kavos ar arbatos keleta mano gerokai senesnių eilėraščių. Tai buvo laikas, kai poezijos mano gyvenime buvo labai daug. Tuomet Pegasą staiga gaudydavau ant servetėlių kavinėse, autobuse, parke ant suoliuko ar nuobodžiose paskaitose, verčiant kitų poetų kūrinius į lietuvių kalbą, o kartais – tiesiog skaitant arba klausantis kitų rašytojų eilėraščių įvairiuose renginiuose. Rimuoti tuo metu buvo tiesiog nelabai madinga, todėl daugiausia gimdavo baltos eilės. Jūsų dėmesiui įdedu pirmąją dalį. Antroji bus vėlesniuose įrašuose.
Skanios kavos ir poezijos. 🙂
Sielos namai 