Man patinka galvoti, kad Kalėdos – tai ne konkreti data ar laikas. Man Kalėdos yra jausmas, būsena. Tai noras būti geresniu, dėmesingesniu, labiau mylinčiu, atlaidesniu nei visada. Man Kalėdos – tai noras duoti, dalintis pirmiau nei gauti. Ir šis jausmas neturi galiojimo datos. Neturi nei pradžios, nei pabaigos ir nėra niekaip susijęs su konkrečiu laiku metuose. Kalėdos turėtų būti kasdieninis mažas stebuklas, kurio nereikia laukti visus metus. Nuostabiausi stebuklai gimsta tuomet, kai juos kuri pats, o tai gali daryti kiekvieną dieną.
Todėl noriu visiems mano mieliems “Sielos namų“ skaitytojams palinkėti ne tik gražių švenčių, bet ir to, kad kalėdiniai stebuklai jūsų širdyse gimtų ne kartą metuose, o nuolatos, kad juos nuoširdžiai kurdami pajaustumėte, kaip tas jaukumas ir gerumas plinta, šimteriopai sugrįždamas ir begaline meile bei šiluma užpildydamas jūsų širdį ir namus.
Kitas panašiai mano interpretuojamas terminas yra “namai“. Juk namai – tai ne vieta ir ne adresas. Tai ne daiktai ir ne rajonas ar miestas, kuriame gyveni. “Namai“ – tai jausmas, kai esi saugus, kai esi reikalingas, laukiamas, kai supranti esąs ten, kur ir turi būti, darantis tai, ką ir gimei daryti. Namai – tai dvasinė pilnatvė, kai siela jaučiasi “namuose“. Ir šis jausmas dažnai aplanko būtent tada, kai vietoje to, kad laukdamas visokeriopos gerovės iš aplinkos, kitų žmonių, Visatos, imi pats tą gerumą ir pagalbą dalinti kitiems….
Taigi, šalia kasdieninių kalėdinių stebuklų, linkiu, kad jūsų siela kuo dažniau pasijaustų “namuose“.
Ačiū, kad esate su manimi ir su mano blogu “Sielos namai“.
Su meile,
Sielos namai
Sielos namai 