Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Dvasinio tobulėjimo abėcėlė

Aurelija Kriščiūnaitė

                                              Kas yra dvasingumas, su kuo jį valgyti ir kodėl jį verta auginti?

Dvasingumo svarbu nemaišyti su religingumu, nes, mano supratimu, tai visiškai skirtingi dalykai. Dvasingiems žmonėms nėra svetimas tikėjimas ar tam tikra jo forma, bet jis visiškai nebūtinai privalo turėti kažkokią religinę išraišką ar būti ribojamas konkrečių religinių dogmų. Analogiškai yra ir su religingaisiais. Tarp jų yra labai aukštą dvasinį lygį pasiekusių žmonių, bet, kaip bebūtų gaila, yra ir nemažai tokių, kurie kasdien meldžiasi, sekmadieniais eina į mišias, pasninkauja ir galbūt netgi vykdo visus didžiuosius bažnytinius įsakymus, bet, nepaisant to, yra dvasios ubagai.

Taigi, vieniems dvasingumas asocijuojasi su jogos asanoje (tam tikroje pozoje) stovinčiu ir vien kosmine energija mintančiu jogu, kitiems – su visas savo jėgas, laiką ir energiją likimo nuskriaustiems aukojančiu vienuoliu, tretiems – su indigo ar “deimantinę sielą” turinčiais vaikais, jau atėjusiais į šį pasaulį su didele vidine išmintim. Visos šios formos yra vienokio ar kitokio dvasingumo išraiškos.